LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ RINKOS APŽVALGA, PROGNOZĖS 2015 METAMS
LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ RINKOS APŽVALGA, PROGNOZĖS 2015 METAMS
1. Naujų asmeninės paskirties lengvųjų automobilių registracija ES šalyse 2014 m.
Siekdami kuo operatyviau pateikti Lietuvos automobilių rinkos apžvalgą bendrame ES kontekste, leidomės į tam tikrą statistinį kompromisą – ES naujų automobilių rinką vertinsime per 11 mėnesių registracijos prizmę. Šiuo atveju pagrindine prielaida tokiam analizės metodui naudoti laikysime, kad Europos Sąjunga nepatyrė kokių nors esminių išorinių ar vidinių ekonominių veiksnių, galinčių ženkliai įtakoti gruodžio mėnesio rezultatus, tuo pačiu iš esmės keičiant visų 2014 metų pardavimų dinamiką.
Taigi, pirma labai svarbi naujiena –vienuolikos 2014 m. mėnesių naujų automobilių registracijos rezultatas demonstruoja pirmąjį ES rinkos atsigavimą po ilgalaikio nuosmukio, trukusio nuo pat rekordiniais buvusių 2007 metų. Per 11 mėnesių parduota 11 600 956 naujų asmeninės paskirties automobilių, t.y. 5,7% daugiau, lyginant su 2013 metų analogišku laikotarpiu (10 971 102 vnt.). Vertinant bendrame ekonominiame kontekste - su tam tikrais ES vidaus rinkos stagnacijos požymiais bei tolydžiai silpstant eurui, - toks rezultatas dar labiau stebina.
Antra, spartaus augimo lyderiais 2014 metais ypač pasižymėjo „jaunoji“ ES dalis – ES 13 šalių rinkos bendrai ūgtelėjo net 14,8%, iki 819 350 vnt. (jau su preliminariais Kroatijos rezultatais). Žinoma, jų kiekis nebūtų sudaręs kritinio poveikio visai ES, kadangi ES senbuvių rinkos yra žymiai didesnės, todėl čia maloniai stebino tokios brandžios rinkos, kaip Portugalija (+34,5%), Airija (+29.4%), Ispanija (+18.1%), Švedija (+13.8%). Prieaugį pademonstravo netgi didžiausios ES automobilių rinkos – Jungtinė Karalystė (2 310 237 vnt., +9.4%), Vokietija (2 807 073 vnt., +2.6%), Italija (1 267 517 vnt., +4.3%) bei Prancūzija (1 632 531 vnt., +1.1%). Net Graikija, krečiama bendros ekonominės karštinės, sugebėjo fenomenaliai sublizgėti su 19,1% prieaugiu. Tokie vienų iš brangiausių prekių pardavimo rezultatai verčia abejoti kai kurių populiarių Graikijos politikų aimanų dėl smunkančios ekonomikos nuoširdumu.
Bendri ES 28 šalių (kaip visuomet, neįvertinant Maltos rezultatų dėl duomenų stokos) lengvųjų asmeninės paskirties automobilių (M1) registracijos rezultatai pateikiami 1 grafike.
1 grafikas. Naujų asmeninės paskirties automobilių registravimas ES, 1990-2014* m.
*2014 m. registracijos dydis –išvestinis, apskaičiuotas naudojant ekstrapoliacijos metodą.
2. Naujų ir naudotų lengvųjų asmeninės paskirties automobilių registracija Lietuvoje
Po poros metų ramybės Lietuvos naujų asmeninės paskirties automobilių rinka vėl parodė aiškius aktyvumo ženklus, ūgtelėdama beveik 19%. Įvertindami akivaizdžią kai kurių gamintojų atstovų eksploatuojamo reeksporto įtaką galutiniams registracijos rezultatams, vis tiek turėtume stebėti maždaug 10-12% vidaus vartojimo prieaugį. Kokios tokio aktyvumo priežastys ? Pirma, rinkos augimo tendencijas galėjome stebėti beveik visu metų laikotarpiu – nuo sausio iki spalio, tik paskutiniais mėnesiais pardavimai grįžo į 2013 metų lygį. Greičiausiai tokį „reversą“ galėtume sieti su kai kurių Lietuvos ekonominės veiklos sričių įtampa, atsiradusia dėl grįžtamųjų Rusijos sankcijų poveikio. Iš šiandienos pozicijų galėtume drąsiai teigti, kad pasiruošimo euro įvedimui laikotarpis jokios žymesnės neigiamos įtakos naujų automobilių pirkimui nedarė. Kita vertus, Lietuvos ekonomika didesnę 2014 metų dalį demonstravo stabilią dinamiką, savo ruožtu atsispindėdama ir naujų automobilių įsigijimuose, kurių didžiausią dalį sudarė juridiniai ūkio subjektai. Taigi, galėtume daryti išvadą, kad jų lūkesčių netemdė iš esmės jokios išorinės ar vidinės ekonominės ar politinės priežastys. LAA ekspertų bandymai susieti naujų automobilių rinkos svyravimus su valstybės BVP pokyčiais rodo, kad tiesioginės koreliacijos tarp pastarųjų svyravimų nėra, greičiausiai dėl to, kad ši verslo dalis yra sąlygiškai nedidelė bendrame šalies ekonomikos katile. Manytume, kad didesnę įtaką automobilių rinkos svyravimams turėtų bet kurie ženklesni reguliaciniai pokyčiai, susiję su potencialių pirkėjų vartojimo įpročių keitimu, pirmiausia, mokestinės kilmės.
2 grafikas. Naujų automobilių (M1) registravimas Lietuvoje, 2000-2014 m.
Skirtingai į 2014 metų iššūkius reagavo naudotų automobilių rinka. Trejetą metų išlaikiusi gana stabilų maždaug 200 tūkstančių vienetų lygį, pernai ji gana ženkliai susitraukė – iki 165 482 pirmąkart Lietuvoje registruotų naudotų lengvųjų automobilių. Didžiausią įtaką tam neabejotinai padarė Rusijos ekonomikos traukimasis, savo ruožtu, iššauktas visiems suprantamų politinių priežasčių. Sumažėjus poreikiui iš tradicinių pagrindinių naudotų automobilių pirkėjų šalių – Rusijos, Kazachstano, Kirgizijos, - jų niekaip negalėjo atsverti vietinė rinka, skirtingai nuo naujų automobilių tendencijų, besiremianti daugiausia privačiais pirkėjais. Taigi, 2014 metais vienam įregistruotam naujam automobiliui teko 11,5 naudotų. Palyginimui, šis santykis 2013 m. sudarė 16,5, 2012 m. - 16,4, 2011 m. - 15,4, 2010 m. – 19,3, 2009 m. – 16,1, 2008 m. – 7,6, 2007 m. – 8,1. Deja, net su pastaruoju 2014 metų santykiu mes esame atsilikę labai toli nuo kaimyninių šalių (2013 m. duomenimis, Latvijoje – 3,4, Estijoje – 2,5).
3 grafikas. Naujų ir naudotų asmeninės paskirties lengvųjų automobilių registravimas Lietuvoje.
3.Naujų automobilių rinka Baltijos valstybėse
Latvijos ir Estijos rinkų istoriniai registracijos rezultatai pristatyti 1 lentelėje.
1 lentelė. Latvijos ir Estijos rinkų naujų automobilių registravimo rezultatai.
Absoliutūs skaičiai tikriausiai atspindi tik bendro pobūdžio pokyčius laiko funkcijoje. Daug ar mažai latviai ir estai įsigyja naujų automobilių? Į tokį klausimą galime atsakyti, vertindami, kiek naujų automobilių tenka vienam tūkstančiui gyventojų. Toks santykinis rodiklis pakankamai aiškiai nusako nagrinėjamos šalies rinkos ekonominius „raumenis“.
2 lentelė. Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkų rezultatai.
Kaip nesunku pastebėti, pagal automobilių skaičių, tenkantį vienam tūkstančiui gyventojų, nuo 2011 metų mes vis labiau atsiliekame nuo artimiausios kaimynės – Latvijos rinkos. Žinoma, stebimas rodiklis bendrame ES kontekste (žr. 5 grafiką) yra santykinai žemas abiejose šalyse, tačiau nėra malonu vytis kaimynę net bendros ekonominės erdvės nuošalėje. O ką jau kalbėti, lyginant mūsų naujų automobilių santykinius pardavimus su Estija, su kuria atotrūkis yra ne procentais, o kartais.
4 grafikas. Naujų lengvųjų automobilių (M1+N1) registravimas tenkantis 1 tūkstančiui gyventojų.
Taigi, galime drąsiai teigti, kad iki bendro ES 28 vidurkio mūsų laukia ilgamečio triūso, keliant Lietuvos ekonomiką, kelias, o be drąsių politikų, suvokiančių nevaldomo automobilių parko pasekmes, ir galinčių priimti nepopuliarius jo reguliavimo sprendimus, net pastoviai gerėjantys ekonomikos rodikliai ne ką tepadėtų.
5 grafikas. Naujų asmeninės paskirties lengvųjų automobilių (M1) registravimas Europoje 2014 (2013*) m. tenkantis 1000 gyventojų.
4. Baltijos valstybių naujų automobilių rinkos prognozė
4 lentelė. Lietuvos naujų automobilių (M1 ir N1) rinkos prognozė 2015 metams.
Bet kurios prognozės, ar tai būtų ekonominių rodiklių, ar atitinkamo laikotarpio orams skirtos – labai nedėkingas sėkmės prasme užsiėmimas. Kuo daugiau prielaidų įvertinama, tuo didesnė tikimybė suklysti. Todėl LAA, pateikdama savo požiūrį į artimiausių 2015 metų naujų automobilių pardavimo perspektyvas, pasilieka sau tokią subjektyvaus vertinimo teisę. Kaip rodo patirtis, gana tiksliai nusakyti pardavimai 2013 metais, deja, kalbant apie 2014 metų rezultatą, pataikyta artimai tik į komercinių N1 kategorijos automobilių segmentą (prognozuota 1 900 vnt.). Kita vertus, atmetus nevertinto 2014 metų pradžioje reeksporto apimtis, ir asmeninės paskirties automobilių pardavimo rezultatai būtų labai artimi prognozuotiems 12 400 vnt. Tad tebūnie laikas mūsų objektyviausiu vertintoju ...
Pabaigai pateikiame ir mūsų kaimynų įžvalgas - Latvijos ir Estijos autoverslininkų asociacijos pateikė tokias savo prognozes (žr. 5 lentelę).
5 lentelė. Latvijos ir Estijos naujų automobilių (M1 ir N1) rinkų prognozė 2015 metams.
Medžiagą paruošė Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA). Statistinių duomenų šaltiniai: ACEA, Finansų ministerija, Eurostat, VĮ ,,Regitra”, UAB ,,DataCenter”, LAA, taip pat Latvijos ir Estijos autoverslininkų asociacijos.
Vilnius, 2014 m. sausio 15 d.
Kontaktai papildomai informacijai:
Rokas Knyva, gen.direktorius
Lietuvos autoverslininkų asociacija
Tel. +3702301224
Mob.tel. +370 699 28426
