CO2, transporto priemonių mokesčiai

Bendra įžvalga

Žmogaus sugeneruotos CO2 emisijos mažinimas yra kompleksinis uždavinys. Šiuo atveju nėra paprastų sprendimų ir problemos neriboja jokios nacionalinės sienos.

Automobiliai dažnai minimi kaip veiksnys daugiausiai sukuriantis CO2 emisijos. Iš tiesų, automobiliai Europoje sukuria 12 proc. CO2 emisijos. Bendra struktūra šaltinių generuojančių CO2 emisija atrodytų taip: transportas 26 proc., energetikos gamyba 39 proc., pramonė 16 proc., namų ūkiai 19 proc. Pagal EK ir IPCC duomenis pasauliniu mastu asmeninės paskirties automobiliai sukuria 5 proc. CO2 emisijos, o Europos lengvųjų automobilių parkas vertinant globaliu mastu sukuria 2 proc.

CO2 reglamentavimas lengvųjų automobilių gamintojams

Gamintojai naujų lengvųjų automobilių emisiją iki 2012/2015 metų privalo sumažinti iki 130 gramų vienam kilometrui, papildomai 10 gramų sumažinant ,,papildomomis priemonėmis”, įskaitant tame tarpe biodegalų naudojimą.
Vidutinis CO2 emisijos sumažinimas turi būti iki 120 g/km.
65 proc. užduoties turi būti pasiekta 2012 m., 75 proc. – 2013 m., 80 proc. – 2014 m. ir 100 proc.- 2015 m.
Viena pritaikyta ekologinė naujovė bus vertinama iki 7 gramų užduoties įvykdymo.
Skatinimas transporto priemonėms, kurių emisija mažesnė nei 50 gramų CO2 kilometrui.
Vidutinė naujų automobilių CO2 emisija iki 2020 m. turi pasiekti 95 g/km.
Baudos bus skiriamos remiantis slankiąja skale: gamintojai nepasiekę tikslo daugiau kaip 3 g/km už kiekvieną perteklinį gramą mokės 95 €. Mažesnės baudos tarp 5 ir 25 € už nepasiektą tikslą 1-3 gramų intervale.
2014 m. bus įvertinta pažanga dėl automobilių masės per pastaruosius trejus metus su galimybe 2016 m. įvertinti CO2 emisijos mažinimo tikslus, įskaitant, kad šie bus vėliau peržiūrimi kas trejus metus.

Kaip CO2 mažinimas atsilieps vartotojui, ar automobiliai kainuos daugiau

2006 m. nepriklausomas mokslinis institutas TNO, vertindamas Europos klimato pasikeitimo programos įvairių priemonių (įskaitant transporto priemonių technologiją, biodegalus, infrastruktūrą) kainą CO2 mažinimo potencialui, paskaičiavo, kad 120 g CO2 vienam kilometrui tikslo pasiekimas iki 2012 m. vienai transporto priemonei kainuos vidutiniškai 3600 €, o siekiant 130 g – apie 3000 €, įvertinant, kad gamyba vyktų Europoje.

Europos Komisija yra pasiskaičiavusi, kad našta vienam automobiliui sudarys 1500 €.

Būtina įvertinti, kad kaštų našta siekiant 2020 metų tikslų bus dar didesnė.

Gamintojų vertinimu, transporto priemonės turi likti prieinamos vartotojams. Konkurencija ir spaudimas išlaidoms rodo kainų mažėjimo tendenciją. Realiai, per pastarąjį dešimtmetį automobilių kainos sumažėjo maždaug 10 proc. ir ši tendencija nekis.

Kiek daug CO2 emisijos Europos automobilių parkas sugeneruoja

Žmogaus sąlygoti CO2 emisijos šaltiniai. Energijos jėgainės, centrinis šildymas ir industriniai katilai yra pavyzdžiai CO2 emisijos šaltinių pramonėje; kelių transportas, aviacija ir laivyba yra transporto sektoriaus šaltiniai. Pagal IPCC duomenis žmogaus veikla sukuria 3,5 proc. CO2 emisijos vertinant pagal natūraliai susidarančią CO2 emisiją. Europos lengvųjų automobilių parkas vertinant globaliu mastu iš žmogaus veiklos generuotos CO2 emisijos sukuria 2 proc.

Automobilių parko amžius. Transporto priemonių savininkų atsiranda daugiau nei parduodama transporto priemonių. Didžiosiose rinkose vienam naujam automobiliui išriedėjus iš salono, sekantys 2 naudoti automobiliai pakeičia savininką. Vidutinis ES-15 automobilių parko amžius yra 8 metai, naujosiose ES narėse siekia 14 metų, Lietuvoje – 17 m. Esminis uždavinys – mažinti automobilių parko amžių.

,,Euro” standartai

Euro standartai. CO2 emisija neturi būti painiojama su automobilių išmetamais teršalais susidarančiais degimo proceso metu, pavyzdžiui: anglies monoksidas (CO), azoto oksidai ((NOx), angliavandeniliai (HC) ir dyzelino kietosios detalės (PM). Šie išmetami teršalai yra kenksmingi, net toksiški. Šių teršalų išmetimas reglamentuojamas taip vadinamais ,,Euro” standartais. Tačiau CO2 emisijos mažinimas ir Euro standartus vienija automobilio amžiaus veiksnys, kuo automobilis yra šiuolaikiškesnis, tuo griežtesnius jis atitinka ,,Euro” standartą ir CO2 reikalavimus.

Pavyzdys kokią naudą davė ,,Euro” standartai. 1 lengvasis automobilis pagamintas 1970 m. teršia tiek kiek 100 šiandieninių automobilių. Kietųjų dalelių filtrai dyzelinių automobilių kietųjų dalelių taršą sumažina apie 99 proc.

Ką būtina padaryti valstybėms, valstybės pareiga

Yra labai svarbu sudaryti rinkoje atitinkamas sąlygas ir šiuo atžvilgiu pareigą turi prisiimti valstybės narės. Daug valstybių pastaruoju metu imasi tai daryti.

19 ES valstybių yra nustačiusios mokesčius transporto priemonėms pagrįstus CO2 emisijos parametru (CO2 emisija arba kuro sunaudojimas). Kitos ES valstybės taip pat taiko mokesčius, kurie yra pagrįsti įvairiais kitokiais parametrai ir dimensijomis: TP amžius, TP galia, TP kaina, TP svoris, TP variklio darbinis tūris arba keleto parametrų kombinacija. Galiausiai visi minėti parametrai savo daroma įtaka vėliau atsiremia į CO2 emisiją, pvz. kuo galingesnis, arba kuo sunkesnis, arba kuo didesnio darbinio tūrio, arba kuo senesnis automobilis tuo jo CO2 emisija bus didesnė. Taigi, net 23 ES valstybės taiko transporto priemonių mokesčius. Išimtis yra tik Čekijos Respublika, Estija, Slovakija ir Lietuva.

Mokesčių apžvalga ES.

Kodėl nėra mokesčio Lietuvoje. Lietuvoje lengvųjų automobilių parką sudaro apie 1,7 mln. transporto priemonių ir per pastarąjį dešimtmetį jis padvigubėjo, automobilių parko amžiaus vidurkis siekia 17 metų. Iš esmės tokio masto ir tokios nekokybiškos motorizacijos tendencijų esame lyderiai Europoje ir to pasekmė yra tiesiog transporto politikos nebuvimas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. ,,Kartą išleidus džiną iš butelio yra sudėtinga jį sutalpinti atgal”, taigi, kai problema tapo visuotinio masto ir palietė kiekvieną vartotoją, šiandien politikai skaičiuoja rinkėjų balsus ir nepopuliarių sprendimų kratosi stumdami nesprendžiamą problemą sekančios kadencijos kolegoms. Taip iš užburto rato niekaip neišsivaduojama.

Kokie turi būti transporto priemonių mokesčiai:

Išskirtinai pagrįsti CO2 emisijos parametru.
Technologiniu požiūriu neutralūs.
Linijiniai
Neutralūs valstybės biudžeto atžvilgiu, t.y. jų tikslas nėra papildyti valstybės biudžetą.

Ką duoda transporto priemonių mokesčiai, kam jie skirti:

Formuoti vartotojų įpročius: rinktis transporto priemones atitinkančius jų realius poreikius, naujesnes (ne būtinai naujas), ekologiškesnes ir saugias, teikti pirmenybę viešajam transportui.
Reguliuoti transporto priemonių parko kokybę ir kiekybę:
- Mažinti automobilių parką.
- Subalansuoti automobilių parko augimą ir kelių infrastruktūros galimybes bei plėtrą.
- Skatinti išregistruoti ir utilizuoti nenaudojamas transporto priemones, taip bus išsprendžiamos aplinkosaugos ir automobilių laikymo infrastruktūros išeikvojimo problemos.
- Spręsti ekologijos klausimus: mažinti automobilinių dujų išmetimą skatinant naudoti ekologiškesnius automobilius.
Skatinti vystytis viešojo transporto sistemą.
Mažinti eismo spūstis, eismo įvykių skaičių, triukšmą, atmosferos taršą, fizinį ir psichologinį diskomfortą, teritorijos poreikį eismui ir transporto priemonių stovėjimui bei saugojimui.
Mažinti transporto priemonių naudotojų ekonominius nuostolius dėl laiko ir lėšų praradimo spūstyse.Spręsti atskirus klausimus susijusius su aukštesnės pakopos automobilių parko formavimu, pvz. skatinti hibridų, elektromobilių, vandenilinių ar kitokių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą.
Sukurti prielaidas automobilių parko formavimosi kokybiniam šuoliui.